Kaminai būna mūriniai, moliniai, akmeniniai, keraminiai, plieniniai ar pagaminti iš kitų karščiui atsparių natūralių bei dirbtinių
medžiagų. Šiandien dažniausiai statomi klasikiniai - mūriniai, keramikiniai bei metaliniai kaminai.
Pastarieji gaminami įvairiais būdais: metaliniai iš įvairių skerspjūvio formų - apvalūs, keturkampiai, kartais metalas naudojamas kaip
bet kokios medžiagos kamino įdėklas.

Dažniausios klaidos

Pagrindinėmis problemomis, sietinomis su kaminų įrengimu ir naudojimu laikytinos šios: netinkamas aukštis bei vidinio skerspjūvio
diametras, netinkamas atviro tipo židinio angos plotas, netinkamas įrenginio prijungimas prie dūmtraukio, netinkamas paties
dūmtraukio įrengimas, netinkami atstumai su kitais kaminais, ventiliavimo angomis, pastatais, medžiais ar kitomis oro srautų
judėjimo kliūtimis, netinkamas kamino izoliavimas, dūmtraukio angos užakimas, pernelyg intensyvi trauka ir pan.

Reikalavimai dūmtraukiui

Dūmtraukis tūri būti sandarus ir pakankamai glotnus, status per visą aukštį, išsikišęs virš stogo kraigo ne mažiau 0,75m. Dūmtraukio
skerspjūvis gali būti apvalus, ovalus ar stačiakampis. Į dūmtraukį turi būti jungiamas tik vienas katilas. Trauka dūmtraukyje
atsiranda dėl šalto oro dūmtraukio išorėje ir karštų dūmų viduje tankių skirtumo. Traukos stiprumas priklauso nuo degimo produktų
temperatūros ir dūmtraukio skerspjūvio bei aukščio. Nuo dūmtraukio priklauso, ar katilas išvystys nominalų galingumą. Katilams
Economas iki 40kW reikalingas dūmtraukis 8m. aukščio ir Ø160-180mm. skersmens, arba iki 30-40Pa trauka.
Siekiant bent ateityje išvengti galimų dūmtraukio normalaus veikimo problemų, būtina žinoti pagrindinius reikalavimus bei galimų
problemų šalinimo būdus. Akivaizdu, jog gerai traukai būtinas pakankamas kamino aukštis bei skerspjūvis, jei kamino aukštis nuo
įrenginio pajungimo į dūmtraukį taško yra vos keturi metrai ir dūmtraukio skerspjūvio plotas atitinka tik pusės plytos plotą tai traukos tikrai
pakankamai nebus. 

Svarbi darbų kokybė

Kita nepatikimo dūmtraukio veikimo problema yra netinkamas įrenginio prijungimas prie paties dūmtraukio, kai naudojamos karščiui
neatsparios sandarinimo medžiagos, sujungimo elementai. Žinant, jog skirtingos medžiagos turi skirtingą plėtimosi koeficientą,
būtina jas parinkti taip, kad koeficientas būtų kiek įmanoma panašesnis. Tada medžiagos plečiasi ir traukiasi vienodai, siūlės lieka
sandarios. Antraip po tam tikro laiko siūlės tampa nesandarios, blogėja trauka, per plyšius išmetami dūmai.
Ta pati problema kyla ir tuo atveju, kai prijungimui prie dūmtraukio naudojama per plona skarda. Ji tiesiog pradega. Patikimam
pajungimui naudotinas nerūdijančio metalo skarda su titano ir molibdeno priemaišomis.
Prie dūmtraukio įrengimo problemų priskiriamas ir paties dūmtraukio neteisingas įrengimas. Dūmtraukis, išeidamas iš degimo
įrenginio negali susiaurėti ar turėti daugiau nei vieną lenkimo kampą. Prie to paties dūmtraukio prijungus du degimo šaltinius,
nė vienas iš jų patikimai neveiks. Negalima garantuoti, kad bus pasiekta patikima trauka, jei dūmtraukis penkis metrus aukštyn kils
mažesniu nei 45 laipsnių kampu. 

Kaminų kaimynystė

 Du kaminai patikimai veikia tik tuo atveju, kai atstumas tarp jų ne mažesnis, kaip 6 m. 
 Dera pasidžiaugti, jog kai kurie statytojai ir projektuotojai jau žino, kad kaminas virš kraigo turi iškilti ne mažiau 40 cm. Jei šalia yra kitas,
aukštesnis pastatas, tai kaminas turi iškilti ne mažiau 40 cm virš aukštesniojo pastato kraigo. Reikia įvertinti ir greta esančių medžių
ar kitų kliūčių galimą įtaką dūmtraukio darbui. Šios kliūtys lemia slėgio zonų formavimąsi ir, esant intensyviems slėgio svyravimams,
blogina kamino trauką.
Jei stogas plokščias, kaminas, atsižvelgiant į stogo konstrukciją turi iškilti nuo 120 cm iki 160 cm ir papildomai privalu apskardinti
stogo paviršių. Norint išvengti dūmų grąžinimo per greta esančias ventiliavimo angas, kamino stovo konstrukcija montuojamo tokiu
būdu, kad dūmų išmetimas vyktų bent 30 cm virš ventiliacijos angos. Būtų dar geriau, jei abejos angos būtų konstruktyviai atskirtos.
Esant pernelyg intensyviai traukai, kuri būna tais atvejais, kai įrengiamas labai aukštas ir didelio skerspjūvio ploto kaminas, kai
pastatas yra pastatytas šlaite ir pan., normaliam degimo įrenginio darbui reikia naudoti automatinius arba rankinio valdymo traukos
reguliatorius. Kai kuriais atvejais šią funkciją gana sėkmingai atlieka dūmtraukio uždaromoji sklendė.

Vėjo kryptys

Dūmtraukio vieta busto plane ypatingos reikšmės neturi, tačiau norint, kad kaminas gerai trauktų, būtina laikytis aptartų reikalavimų
ir kai kurių profesinių paslapčių. Didelę įtaką gali turėti vėjas, tiksliau jo intensyvumas ir kryptis. Žinant vyraujančią vėjo kryptį, galima
apsisaugoti mažinant priešvėjinės krypties prapūtimo tarpą tarp kamino ir "kepurės".
Naujos statybos namuose pastebimas efektas, kai per dūmtraukį oras ir dūmai ne ištraukiami, bet šaltas oras pučiamas į patalpas
atgal. Toks efektas ypač dažnas, kai mūrinis dūmtraukis įrengimas išorinėje sienoje ir yra be įdėklo. Problema dažniausiai yra ta,
kad dūmtraukis - nepakankamai apšiltintas ir peršaldamas sudaro atbulinę trauką. Paprastai pakanka gerai apšiltinti išorinę sieną,
kurioje įrengtas dūmtraukis ir problema išsisprendžia.
Montuojant "kepures" - iš įvairių medžiagų gaminamus stogelius, taip pat tenka laikytis tam tikrų taisyklių. "Kepurė" negali siaurinti
dūmtraukio angos, būti įrengta pernelyg žemai, kitais būdais riboti dūmų natūralų judėjimą. Geriausiai veikia dvipusė į viršų ir į
apačią siaurėjanti "Itališka kepurė". Ji padeda gerinti trauką ir saugo nuo kritulių.
Pabaigoje reikia priminti, jog net ir tuo atveju, kai dūmtraukio trauka nepakankama, galima ieškoti sprendimų. Trauka gerinama
įrengiant specialios konstrukcijos kaminus, papildomai montuojant mechaninius ar elektrinius traukos gerintojus.